Galvojau, kad skrendu..

Nemaniau, kad dėl Tavęs kada pasaulys slys iš po kojų.. kad dėl Tavęs savo gyvenimą sugriausiu iki dulkių, tekylančių dangun. Ir tik vienintelis noras Neegzistuoti, Nebejausti, Nebemylėti.. Nes dažnai sau kartojau jog niekada nebandysiu priversti nenorinčio - norėti, tai neįmanoma..

Tad, kad ir koks man brangus tebuvai ir būsi, Tu to jau nesužinosi niekada.. niekada mano Angele, niekada.. ♥

Vasara.. Lygiai prieš metus vaikščiojome Nemuno pakrantėmis susikabinę už rankyčių, su šypsena veiduose.. bei ta vienintele taip saldžiai vadinama Meile..

Ši vasara šiek tiek kitokia. Vaikštome Nemuno pakrantėmis, tik jau nebe kartu.. nebe susipynusiomis rankomis, nebėra ir tos šypsenos kuri kadaise šviesdavo iš toli, nebėra ir Meilės. Toks gyvenimas pasakytų daugelis, tik šį kartą pritarčiau jiems ir aš. Išėjo taip kaip turėjo išeiti, toks gyvenimas. Banalu..

2010 metų vasara. Liepa. Vis dažniau mintyse apsilankai Tu.. Liepos 2-ąją visgi išdrystu parašyti Tau sms, tiesiog pasiteirauti kaip sekasi ar kas naujo.. Atsakymą gavau netrukus : - Gerai, nieko. Tik tiek.. Pasiryžtu nusiųsti banalų klausimą :

- Gal nori bendrauti? Ir viską pradėti nuo pradžių? 

- Kas iš to? Turiu panelę.

Tądien neberašiau nieko.. galbūt durnas jausmas buvo viduje. Po kelių dienų sukaupusi visą drąsą pasiūliau Tau susitikti prie Nemuno.. ten pat kur kadaise vaikščiojom ir Mes, kartu..

Liepos 22-osios vakaras ~21 valanda.. Po vienerių metų vėl galėjau išvysti Tave, Tavo akis, šypseną kuri visuomet priversdavo šypsotis ir mane..

- Sveika.

- Labas.

Tuo mūsų pokalbis tąkart ir baigėsi.. Atsistojęs dar pažvelgei į mane, ir išėjai neatsigręždamas atgal.. Likau stovėti, ne aš neverkiau.. vaidinau stiprią. Grįžus parašiau Tau žinutę :

- Ačiū už tokią “nuostabią” gimtadienio dovaną, iki.

Atsakymas buvo paprastas : - O tai kada tavo b-day?

- Rytoj, liepos 23-ąją, dovana išties buvo netikėta, dar kartą ačiū..

- Sveikinu, - atrašė Jis.

Tą vakarą maniau jog geriau neegzistuočiau, neberašiau Jam, Jis neberašė man.. Vidurnaktį plaukte plaukė 16-ojo gimtadienio sveikinimai.. Nebebuvo noro jų net peržvelgti, viena mintis galvoje tebuvo, - Jis mane pasveikino pirmas.. Dienos bėgo.. Bendravimo nebuvo, keitei numerį aš nežinojau.. Neseniai gavau Tavo žinutę per visų mėgstamą “Facebook”.. susirašėme keliais žodžiais. Vakar ir vėl.. Ir rodos tikrai lazda turi du galus, norėdama bendrauti tą lemtingąją liepą Tu kėliai nosį aukštyn.. Tad gal patarsi šį kartą kaip pasielgti man?

Dėkui, kad skaitėt. ;*

Mažuti,

Dažnai tereikia tik Tavo švelnios rankos, maname delne.~

Dažnai tereikia Tavo meilės kupino glėbio, kuris spaustų mane vis artyn Tavęs.*

Dažnai tereikia Tavo šypsenos, kad viskas taptų įmanoma.~

Dažnai tereikia saldžiausių visoje visatoje Tavo bučinių, kurie išmokė manąsias lūpas taip saldžiai bučiuotis.*

Bet ITIN DAŽNAI TEREIKIA mažiau svajoti, bei suprasti, kad kas buvo tas negrįžta.~

Nors..*

Mano svajonė vis dar būti Kartu.

Vasara, ruduo, žiema, pavasaris ir vėl vasara.. Taip kasmet keičiasi metų laikai, o kartu keičiasi ir žmonės. Aš ankščiau nepastebėdavau, kaip pavasarį sprogsta medžių pumpurai, o vasarą žydi gelės.. Aš to nematydavau. Tik dabar eidama gatve vis dažniau ir dažniau stebiu saulę, medžius, praeivius kurie dažniausiai būna šalti ir abejingi.. Tačiau Tu buvai kitoks. Šiltas, mielas, rūpestingas.. Labai Tave mylėjau. Nors gal ir dabar dar Tave TEBEMYLIU.. Iš tiesų nesuprantu savo minčių ir jausmų..

Ar reikia sakyti ką jaučiau kai pasiūlei susitikti? Jaučiausi lyg maža mergaitė gavusi saldainį! Bet gaila jog toks šiltas nesugebėjai išlikti iki šiol..

Na taip, pripažinsiu pirmasis mūsų susitikimas privertė mane pakilti.. pakilti aukštai.. Drugeliai. Jie tuomet apsigyveno ir manyje! Vėliau antrasis susitikimas, jį sekė trečiasis.. Ta šiluma kurią suteikdavai man, ji buvo nuostabi.. Ir ką tuomet man kalbėti apie Tavo apkabinimus, vėliau bučinius.. Man tiesiog užtekdavo šalia Tavęs. Galėjau viską paaukoti, kad tik Tu būtum laimingas.. bet nesusimąščiau ar aš laiminga būsiu be Tavęs..

Bet.. Prabėgo 3mėn. nuo mūsų išsiskirimo, man jau įgryso ta spengianti tyla iš Tavęs.. Taip, taip mes nebe kartu, bet tuomet gal Tu laimingas? Tikiuosi, nes gi viską net ir dabar galėčiau atiduoti Tau ir tik Dėl Tavęs, kad Tu galėtum šypsotis.

Net ir dabar po tiek laiko einu gatve ir tikiuosi sutikti Tave. Pamatyti bent iš toli. Nes manyje plaka širdis vis dar TEBEMYLINTI Tave.*~

For You T..*

Kartais Noriu Jog Man Ant Kaktos Būtų Parašyta :

Elgtis Atsargiai - Man Taip Pat Skauda.*~

Ilgesys? Kodėl jis aplanko tuomet, kai mažiausiai jo lauki.. Ilgesys - primenantis Tave.. Kartu praleistas akimirkas.. Džiaugsmą ir liūdesį.. Net ir lietų kuris plovė mūsų apkabinimus ir bučinius.. Primenantis ir medžių lapus kritusius mums po kojom.. Dar tas ryškiąsias dangaus žvaigždes.. Ir vis tas ilgesys.. Jis.. jis viską primena apie Tave, apie buvusius Mus! Ir aš VELNIŠKAI nekenčiu to SUMAUTO rudenio!.*~ Ilgesys - Jis Mane Žudo..~

Galvojau, kad skrendu..*

Nors niekur nebuvau aukštai pakilus..

O gal buvau, bet tiesiog pamiršau?

Turbūt, kad buvau, bet tikrai pamiršau..

Su tuo pačiu pamiršdama ir Tave..

Taip, tai būtent taip ir nutiko..

Bet man dabar geriau..

Ir tereikia tik dar truputėlį laiko ir viskas bus gerai..

Aš Tikiu..

Gi užteko vos 3mėn, kad Tave pamirščiau kaip pamiršau pakilimo lygį..

Viskas bus gerai..

Nes Aš Tikiu - Tikėk Ir Tu ;*

Kodėl? Kodėl kai IŠEINA mylimas žmogus mums viduje taip SKAUDA? Kodėl tuomet dienos tampa BESPALVĖS? Kodėl tada AŠAROS teka upeliais, o RANKOS svyra žemyn? Kodėl jam IŠĖJUS eidami SUKNIUMBAME net lygiame paviršiuje? O jį pamatę KRENTAME žemėn? Kodėl išeidamas jis PALIEKA viską, PASIIMDAMAS tik mūsų ŠYPSENĄ, o mus palieka SKENDĖTI prisiminimuose?

Aš šendien RADAU atsakymą, tik galbūt jis ne visiems PATIKS.. Bet man jis PATIKO. O vis gi išeidamas jis PASIIMA tik ŠYPSENĄ, galvodamas jog GRAŽESNĖS neras, o palieka PRISIMINIMUS žinodamas jog SUGRĮŠ, nes kitur NIEKAS jo NEMYLĖS taip - kaip mokame MYLĖTI TIK MES. :)*

I Love You ;*

Visada Būsi su Manimi

Ir Nesvarbu, kad tik Mintyse..

Nes Šalia, Aš Tavęs Negaliu Turėti

Kad ir kaip norėčiau, bet taip

Niekada Nebus..*~

Geriausi dalykai šiame GYVENIME yra:

ĮSIMYLĖTI.

JUOKTIS - kol pradės skaudėti skruostus.

Rasti šimtą laiškų - kai GRĮŽTI iš kelionės.

Atsigulus savo lovoje KLAUSYTIS kaip už lango lyja, o lietaus lašeliai barbena i stiklą.

Išėjus iš dušo RASTI šiltutėlį rankšluostį.

SULAUKTI skambučio iš žmogaus - kuris tau patinka.

RASTI pinigų kelnių kišenėje - kurių seniai nenešioji.

JUOKTIS iš savęs.

Sulaukti skambučio VIDURNAKTĮ - kuris truktų valandą.

Netyčia išgirsti kalbant apie save - kai sakoma kas nors GERO.

IŠGIRSTI dainą - kuri tau primena ypatingą žmogų.

Pirmas BUČINYS.

JAUSTI kutenimą pilve - kaskart kai matai mylimą žmogų.

MATYTI mylimus žmones LAIMINGUS.

NEŠIOTI marškinius to žmogaus - kuris tau patinka ir kurie dar KVEPIA jo kvepalais.

Susitikti seną draugą ir jausti, kad niekas NEPASIKEITĖ.

STEBĖTI saulėlydį.

TURĖTI kažką - kuris sakytų, kad TAVE MYLI.

Ir žinoti jog Gyvenimas be draugo - kaip sodas be gėlių!